Gal manote, jog tai neaktualus klausimas?
Kad apie tai neverta rašyti?
O gal, kad nėra atsakymų į tokius klausimus ir net negali būti..?
Vis dėl to įsimylėjęs žmogus elgiasi kiek kitaip, nei visiškai kontroliuojantis savo jausmu. Sutinkate?
Įsimylėjęs daug ką mato ir vertina kitaip. Net nevertina, o tiesiog atmeta tuos dalykus, kurie tuo metu netinka prie jo pakitusios ir džiaugsmą skleidžiančios esybės.
Jis negirdi kitų žmonių patarimų, nekreipia dėmesio į draugų pastabas.
Negirdi net savo sveiko proto..
 |
| Ką daryti kai įsimyli?- https://dvasiniskelias.lt/ |
Mokslininkai yra daug rašę apie tai, kad įsimylėjimas- lyg liga. Žmogus yra pažeistas ir nebefunkcionuoja taip gerai, kaip iki tol. Ir kas gi jame nefuncionuoja? Širdis dirba puikiau nei bet kada, nes ji dainuoja meilės dainą. Fiziniai organai irgi funkcionuoja geriau, nes džiaugsmas padeda atsipalaiduoti ir fiziškai kūnas veikia darniau,- ląstelės gauna daugiau deguonies, daugiau maistingų medžiagų ir energijos.
Panašu, jog toje ypatingoje įsimylėjimo būsenoje, sutrinka jis- visagalis protas, arba vietoje to, kad viskam vadovautų, perleidžia savo pozicijas akimirkos jausmams. Žmogus sprendžia nebe galva, o kažkuria kita dalimi: jei širdimi- dar nieko blogo, o jei- kokiu kitu instinktyviu savo organu..?
Ar žinote, jog žmogaus DNR savyje koduoja daugybę visokių programų, kad ir tai jog metas susilaukti palikuonių. Ir štai atėjus laikui, kuomet reikia suskubti tai daryti, nes artinasi brandos amžius ir mažėja vaisingumas, DNR pradeda visu stiprumu skleisti palikuonių poreikio programą. O tam be abejo reikia partnerio ir, kaip supranta visa valdantis informacinis DNR mechanizmas - reikia ir atitinkamo jausmo su juo,- kad ir saugumo ar išlikimo garanto.
Būtent tokiu metu potencialūs galimi partneriai atrodo žymiai patrauklesni, viliojantys ir labiau tinkami nei žmogus manė anksčiau. Kartais užtenka atidesnio dėmesio, ilgesnio akių kontakto, išklausyto skundo ar kokios menkos paslaugėlės ir netikėtai gali užplūsti tas nežinia iš kur atsirandantis įsimylėjimo jausmas.
Nuo čia savo elgesį racionaliai vertinti tikrai tampa sunku. Protui užleidus savo pozicijas, jų neperima joks kitas organas. Lieka meilės ištroškusi širdis, stabilumo nesuteikiančios kintančios emocijos ir instinktai.
Kai manote kas tokiu atveju imasi žmogaus priimamų sprendimų valdymo?
Kas ima žmogaus gyvenimo vairą ir verčia jį veikti, rinktis ir atitinkamai reaguoti?
Žinoma, kad instinktai.
Valdyti savo emocijas ir būti tokiu kokiu nori tau padės TETA METODAS. Sužinok.. https://dvasiniskelias.lt/teta-metodas/
Ir jeigu jau tai nutiko, jau įsimylėjai, jau esi tame..? Netgi jeigu supranti, kad negebi teisingai rinktis ir spręsti kasdienių iššūkių.
Yra vienas teisingas sprendimas, tinkantis tam atvejui, kai nieko spręsti nebegali.
Viena puiki išeitis ir vienas garantas, jog jį pasirinkęs mažiau pridarysi to, ko vėliau bus gaila.
Tai sprendimas palaukti arba delsimas.
Jokiu būdu nebandant savęs nebemylėti, nebaudžiant ir nekaltinant.
Leidimas sau būti ten, kur esi, leidimas jausti tai, ką jauti neskubant žengti kito žingsnio- stebuklingas visa ko garantas ir paslaptis.
Jei įsimylėjimo būsena praeis- vėl galėsi grįžti į norimą ir tau patinkantį gyvenimą.
Jei nepraeis- nebūsi sugriovęs kažko labai didelio ir svarbaus savo gyvenimo kelyje- gal būt tikrosios meilės, pasakos, svajonės.
Ir neatsisakysi to jausmo, nebėgsi nuo jo, bijodamas kažką prarasti, nukentėti ar būti įskaudintas.
Tiesiog lauksi, stebėsi be jokio kito žingsnio, be poreikio čia ir dabar rinktis, be būtinybės įsikišti į procesą, be apgailestavimų, kad gal būt kažką darei per anksti ar per vėlai..
Tavo vedlys - www.dvasiniskelias.lt
